Prie Asvejos ežero ypač vertingų rekreacijai teritorijų (stovyklaviečių) su tinkamomis maudytis pakrantėmis ir tinkamais poilsiauti miškais yra gana nedaug, jos užima nedideles teritorijas, sudaro apie 11% pakrančių ilgio ir išsidėstę trumpomis atkarpėlėmis per visą ežero krantinę. Ežero atabraduose vyrauja smėlis, kai kur smėlis su dumblu ar žvirgždu. Pakrantės apaugusios įvairiais miškais, iš kurių daugumą sudaro pušynai – vertingiausi rekreaciniu atžvilgiu miškai. Rekreacinės paskirties teritorijų prie Asvejos ežero reta, kadangi didžioji dubaklonio dalis saugoma.
Baluošų ežeras pasižymi smėlingais, neilgais atabradais. Ežero pakrantės daugumoje apaugusios pušynais. Tinkamos maudytis pakrantės išsidėstę daugumoje rytinėje ež. dalyje ir užima didesnes teritorijas, nei prie Asvejos ežero, bet ežeras yra kraštovaizdžio draustinyje ir nebus naudojamas intensyviai rekreacijai. Jai skiriamas Žverno ežeras, kuris gerų pakrančių su smėlėtu atabradu turi nedaug, tačiau tinka plaukiojimui su vandens dviračiais, burlentėmis, valtimis. Rekreaciniai miškai yra tik pietinėje ežero dalyje. Taip pat rekreacija plėtojama šiaurrytiniame parko pakraštyje, prie Galono, Arino, Nikajo, Leikštikio ežerų, kur vyrauja rekreacijai tinkami pušynai.

Baluošų stovyklavietė.

Galono stovyklavietė

Abejučių stovyklavietė

Bekepurių stovyklavietė